(be ribu

  • BLOG
  • pakeliui su Guoda ir Martynu
IMG_6579.JPG
IMG_5278.JPG
IMG_6580.JPG
IMG_5263.JPG
G0030161.JPG
IMG_6593.JPG
IMG_6707.JPG
IMG_6720.JPG
IMG_6748.JPG
IMG_6770.JPG
IMG_6781.JPG
IMG_6807.JPG
IMG_6635.JPG
IMG_6636.JPG

Patagonija

March 25, 2015 by Martin Rechenberger

Į Ushuaia atskridome Kovo 2-ąją, anksti ryte. Buvome labai pavargę, nes anksti išskridome iš Buenos Aires, bet tik išėję iš oro uosto apsidžiaugėm grynu, vėsiu oru ir iškart pražvalėjome. Tą dieną kaip tik prasidėjo nauji mokslo metai, todėl gatvės buvo pilnos vaikų. Nors vasara Ushuajoj tik spėjo pasibaigti, oras buvo gana vėsus. Kovo mėnuo yra paskutinis turizmo metas. Po kovo dienos greitai trumpėja, o oras greitai šąla.

Tik atvažiavę į miestelį skubėjome į autobuso bilietų pardavimo agentūrą, nes internetu negalėjome nusipirkti bilieto į El Calafate, iš kur Kovo 8-ąją turėjome išskristi į Mendozą. Ushuajoje nusprendėme pabūti dvi dienas ir po to keturias praleisti El Calafateje. Vyrukas iš agentūros mums paaiškino, kad El Calafateje nėra ką veikt keturias dienas ir pasiūlė mums nuvažiuoti į El Chalten miestelį. Taigi nusipirkome visus reikalingus autobuso bilietus ir supratome, kad vietinių patarimai yra daug verti ir kartais priverčia pakeist planus į gerą.

Kadangi turėjome tik dvi dienas Ushuajoje skubėjome į uostą išsirinkti vieną iš daugelių turų Biglio kanalu. Aš labai norėjau pamatyti pingvinus, bet dėja teko pasirinkti kitą turą kuris pasirodė įdomesnis ir buvo gerokai pigesnis. Su kitais keliautojais šnekėjome ir jie taip pat patvirtino, kad kainos Argentinoje per paskutinius trejus metus pakilo netgi keturgubai. Kelionių vadovėliai išleisti prieš trejus metus rašė apie turų kainas kurios prasideda nuo 170 pesų. Šiandien turai prasideda nuo 650 pesų. Tą pačią dieną po pietų išplaukėm būriniu laivu “Paludine” su kapitonu, jo padejėju ir šešiais turo dalyviais. Turėjome plaukti prie švyturio, paukščių salų bei ruonių salų. Dėja po valandos užėjo stiprus lietus ir teko grįžti atgal. Kapitonas mus pavaišino karštu šokoladu, nes buvom visi labai sušalę ir su kapitonu susitarėm turą pratęsti kitą dieną. Kitą dieną oras buvo žymiai palankesnis ir mūsų išvyka Biglio kanalu užtruko keturias valandas. Labiausiai mane sužavėjo ruoniai, kurie gyvena ant Biglio kanalo salų ir vis migruoja nuo vienos į kitą.

Ushuaia miestelį vietiniai vadina “Fin del mundo” – pasaulio pabaiga. Tai yra piečiausias pasaulio miestas, žemiau jo Antarktika. Iš Uhsuaia kelionė kruiziniu laivu į Antarktiką užtrunka dvi dienas ir yra gana sunki, nes reikia plaukti per Dreiko pasažą, kur susiduria šalti Antarktikos vandenyno vandenys ir šiltesni Pacifiko vandenyno vandenys. Kapitono padejėjas Tomas pasakojo, kad ten bangos siekia iki 15-os metrų aukštį, o oras yra nenuspėjamas. Pats Tomas svajoja nubūriuoti į Antarktiką su būriniu laivu tai užtruktų apie penkias dienas. Jis taip pat sakė, kad tai yra vienintelė galimybė jam tai padaryti, nes plaukti su kruiziniu laivu labai brangu ir vietiniams nuolaidos dėja netaikomos. Pats miestelis labai mažas ir jaukus, turi vieną pagrindinę gatvę su daug restoranų bei outdoor rūbų parduotuvių. Miestelis primena kalnų kurortą ir iš tiesų žiemą netoliese yra galimybė slidinėti. 

IMG_5288.JPG
IMG_5296.JPG
IMG_5307.JPG
IMG_5314.JPG
IMG_5322.JPG
IMG_5329.JPG

Lygumos su Andų kalnais horizonte, medžių nėra tik visokie krūmai ir apdžiūvusių žolių kūpstai. Prie upelių žolė žalesnė, turi nuostabią sodrią spalvą. Kadangi laukai pliki matosi daug gyvunijos. Ganosi daug avių, sako kad Patagonijoje skaniausia mėsa yra aviena. Dar čia ganosi labai daug lamų ar alpakų (neskiriu aš jų), bet man jos labai juokingos. Atrodo kvailokos ir visada kramsnoja kokią žolę tai jos visada išsižiojusios. Tos lamos ar alpakos ar kaip jos besivadina yra labai baigščios tik kažka pamato iškart bėga. Kelio pakraščiai aptverti tvorom, jos tas tvoras be problemų peršoka, jei jas pamato. Taip pat mačiau lapes, kurios yra nedidelės, atrodo kaip šuniukai, turi smėlio spalvos kailį ir yra gerai prisitaikiusios prie aplinkos, kad galėtų geriau medžioti. Pro langą taip pat matosi labai daug skirtingų paukščių. Dažnai matosi ir arkliai. Atrodo, kad kai kurie iš jų yra laukiniai. Gera jiems turbūt gyventi laisvėje. Didžiąją kelionės dalį važiavome žvyrkeliu, o taip pat reikėjo iš Argentinos įvažiuot į Chile ir vėl įvažiuoti į Argentiną, todėl 500 kilometrų atstumą ir keliavome 20 valandų. Pakeliui reikėjo dar ir perplaukti Magelano sasiaurį keltu. Tai buvo nuostabi atrakcija, nes keltą lydėjo mažieji Commerson’o delfinai kitaip vadinami ir panda delfinais, dėl savo baltai juodo margumo.

IMG_5371.JPG
IMG_6840.JPG
IMG_6850.JPG
IMG_6857.JPG
IMG_6860.JPG
IMG_6861.JPG
IMG_6864.JPG
IMG_6869.JPG
IMG_6883.JPG

Po 20-ies valandų kelionės autobusu iš Ushuaia į El Calafate, spėjome numigti tik kelias valandas. Sekančiui rytui turėjome nusipirkę bilietus autobusu į ledyną Perito Moreno. Perito Moreno ledynas yra pagrindinė El Calafate miestelio atrakcija. Autobuso bilieto pardavėjas mums minėjo, kad jei norėtume plaukioti laivu prie ledyno tai kainuos papildomai, bet jis nepaminejo, kad už įvažiavimą į patį parką taip pat reikia susimokėti nemenką sumelę. Anksti ryte prieš kelionę autobusu neradome bankomato, todėl neturėjome grynų pinigų, bet nesijaudinome galvojome, kad šiais laikais visur galėsime susimokėti kortele. Po valandos atvykę į parką visų pirmą nustebome, kad turime susimokėti už parką, o visų antrą, kad tik grynais. Martynui teko bėgti aiškintis su nacionalinio parko darbuotojais. Vienas iš jų buvo labai malonus ir paskolino mums pinigų, kad galėtume susimokėti už parką ir tik paklausė kur mes esame apsistoję. Tą patį vakarą mes jam gražinom pinigus. Jei ne tas žmogelis, mums būtų tekę atgal važiuoti neaplankius ledyno. Taigi po to kai visi susimokėjome, judėjome toliau iki pačio ledyno. Autobuso vairuotojas paleido visus keliautojus aikštelėje ir pasakė, kad atvažiuos mus pasiimti už keturių su puse valandų. Mes žinoma paklausėm ką čia tas keturias valandas veikti, o jis atsakė, kad galime vaikščioti keturių kilometrų ilgio paruoštu taku prie ledyno. Negana to, kad lijo lietus kaip iš kibiro ir nesinorėjo ilgai būti lauke, mūsų pasivaikščiojimas užtruko tik pusvalandį. Kitas keturias valandas praleidome vieninteleėje kavinukėje, kaip ir visi kiti mūsų likimo draugai, turistai. Labai gaila, kad mūsų apsilankymą prie ledyno apkartino ilgas ir nuobodus laukimas.

IMG_5474.JPG
IMG_6907.JPG
IMG_5445.JPG
IMG_6921.JPG
IMG_6924.JPG
IMG_6946.JPG
IMG_6955.JPG
IMG_6958.JPG
IMG_6968.JPG
IMG_6973.JPG
IMG_5487.JPG
IMG_6986.JPG
IMG_6989.JPG
IMG_6997.JPG
IMG_7002.JPG
IMG_7008.JPG
IMG_5443.JPG
IMG_5444.JPG
IMG_5488.JPG

El Chalten tai miestelis kurį aplanko daugelis vaikščiotojų. Iš to miestelio galima labai paprastai daryti dienos turus į skirtingus kalnus aplinkui. Labai nustebome, kad visi turai yra nemokami. Prieš įvažiuojant į miestelį sustojome parko informacijos centre, kur mums paaiškino kaip elgtis parke ir išdalino turų žemėlapius. Oras penktadienį Kovo 6-ąją dieną buvo nuostabus todėl nusprendėme iškart judėti į patį lankomiausią Fitz Roy kalno turą. Visas turas pirmyn ir atgal sudarė apie 25 kilometrus. Pirmieji devyni kilometrai buvo gana lengvi, kelias buvo puikiai pažymėtas ir pakeliui buvo daug kitų vaikščiotojų todėl ten neįmanoma pasiklysti. Pakeliui sutikome ir porą vietinių su lama. Lamos gali nešti nuo 20 iki 25 kilogramų svorio krovinius, kas yra nemaža pagalba žmonėms, kurie neša krovinius į kalnus. Po aštunto kilometro priėjome stovyklavietę, kurioje galima apsistoti su savo palapinėmis. Daugelis apsistoja ten ir nuo stovyklavietės daro dienos turus. Prie pat stovyklavietės yra ir geriamo vandens. Tai Rio Blanco, baltoji upė iš kurios ir mes pasipildėme savo vandens atsargas. Paskutinis kilometras link Fitz Roy viršūnės buvo sudėtingiausas ir stačiausias bei užtruko ilgiau nei valandą. Užkopus į viršūnę vaizdas atlygino paskutinės valandos kančias. Nuo viršaus matosi trys ežerai, todėl pati viršūnė ir vadinasi “Tres Lagos”. Lipti žemyn buvo vieni juokai, o pakeliui sutikom dar ir daug vyresnių keliautojų kuriuos tikinom, kad užlipti iki viršūnės yra tikrai verta. Po septynių valandų vaikščiojimo džiaugėmės atsipūsti miestelyje. Pats miestelis palyginus su El Calafate labiau hipiškas ir atsipalaidavęs. Ten daug žmonių susirenka kurie mėgsta būti gamtoje. Vienas vaikinukas jau tris savaites gyveno El Chaltene ir kiekvieną dieną atrasdavo naujus kelius. Beto jis patvirtino, kad tą dieną kai mes atvykome buvo geriausias oras po dviejų savaičių, mums labai pasisekė. Jau vakare pradėjo lyti ir nenustojo iki kitos dienos, todėl nusprendėme palikti El Chalten miestelį kitos dienos rytą. 

March 25, 2015 /Martin Rechenberger
Comment
IMG_5147.JPG
IMG_5156.JPG
IMG_5157.JPG
IMG_5161.JPG
IMG_5166.JPG
IMG_5167.JPG
IMG_5189.JPG
IMG_5217.JPG
IMG_5218.JPG
IMG_5222.JPG
IMG_5234.JPG
IMG_6110.JPG
IMG_6118.JPG
IMG_6133.JPG
IMG_6565.JPG
IMG_6567.JPG
IMG_6569.JPG

Buenos Aires - Pietų Amerikos Paryžius

March 16, 2015 by Martin Rechenberger

Į Buenos Aires atvykome vėlyvą pirmadienio vakarą ir apsistojome airbnb bute netoli Palermo rajono. Jau pirmą vakarą sužinojome apie tikrąją argentinietišką valiutą, melynąji dolerį. Kadangi argentinietiškas pesas labai nestabilus yra palankiau vietoje keisti dolerius ar eurus į pesus. Kai nusiimi pesus iš banko gauni apie 50% blogesnį kursą nei keičiant grynus dolerius ar eurus. Mūsų nuominikas padėjo mums, tuos kelis eurus kuriuos turėjome, pakeist geresniu kursu. Į Argentiną patartina veštis grynus pinigus, taip viskas atpinga iki 50%. Mums teko kai kuriais atvėjais mokėti už paslaugas doleriais per Paypal’a, nes argentiniečiai labai nemėgsta savo peso.

Labai pasiilgome naminio maisto ir būtinai reikėjo išsiskalbti drabužius, todėl nusprendėme išsinuomoti butuką. Virtuvė nebuvo gerai įrengta, neveikė orkaitė, keptuvės buvo sudegintos ir net neradom druskos, nes butas buvo nuomojamas verslininkų ir be turistų jame niekas negyveno todėl trūko jaukumo. Bet jaukumo apturėjom kai antrą vakarą dingo elektra visame name ir valandą laiko jaukiai gurkšnojom vyną žvakių šviesoje. 

Buenos Aires lyginama su Paryžiumi ir tikrai nuo pat pradžių jautėmės kaip Europoje, Paryžiuje ar net Barcelonoje, kurią palikome tik prieš kelias savaites. Buenos Aires turi daug muziejų, parkų ir gražios architektūros. Po trijų savaičių Brazilijoje, Buenos Aires buvo tikra atgaiva, nes jautėmės saugiai ir galėjome atsipalaidavę judėti mieste pesčiomis ir su metro, dieną bei naktį. 

Gyvenome netoli Palermo rajono, kuris labai gyvas vakarais, nes pilnas barų bei restoranų. Vienas iš restoranų kurį mums parekomendavo vietiniai vadinasi Don Julio. Ten mes ragavome labai skanius steikus. Argentinoje būtina paragauti steikų, argentiniečiai augina daug laimingos ir skanios jautienos.

San Telmo rajonas, kuris yra senamiestyje ir kurio gatvės išklotos plytomis būdingomis ir Kauno bei Vilniaus senamiesčiams taip pat pilnas gyvenimo. San Telmo gatvelėse yra daug gražių, senoviškų antikvariato parduotuvių. Ten smagu išgerti vienoje iš daugelio jaukių kavinukių kavos ir pastebėti vietinius žmones. San Telmo rajone mes taip pat susitikome Joną ir Rodrigo. Su Jonu Martynas susipažino per pasaulio lietuvių jaunimo kongresą prieš penkis metus. Buvo labai smagu pasidalinti prisiminimais bei pabendrauti lietuviškai.

La Boca yra įžimus savo spalvotais namais rajonėlis, kurį aplanko daugelis turistų. Kai sutemsta nepatartina ten vaikščioti, nes rajonas yra labai neturtingas ir gana nesaugus. Tačiau dienos metu ten veikia daug perbrangintų kavinukių su Tango šokėjais, kurie linksmina turistus. Tango Argentinoje dėja daugiau egzistuoja kaip turistų atrakcija, todėl yra daug brangių šou, bet tikrajį tango galima dar pamatyti ir gatvėje. Savaitgaliais vietiniai susirenka La Gloriet’oje Belgrano rajone. Belgrano rajono parke pastatyta apvali, stogu dengta scena ir ten vietiniai šoka tango.

IMG_6414.JPG
IMG_6137.JPG
IMG_6154.JPG
IMG_6160.JPG
IMG_6182.JPG
IMG_6231.JPG
IMG_6304.JPG
IMG_6325.JPG
IMG_6410.JPG

Buenos Aires labai žalias miestas ir turi daug parkų bei sodų. Neužtenka vienos dienos visus parkus apvaikščioti. Mane Buenos Aires parkai inspiravo šokiui ir iš to gavosi nedidelė foto sesija. Aš labai smarkiai stengiaus prisiminti savo baleto pamokas, o Martynas bandė pagauti momentus.

IMG_6431.JPG
IMG_6454.JPG
IMG_6458.JPG
IMG_6462.JPG
IMG_6473.JPG
IMG_6484.JPG

Kadangi ir Martynas ir aš mėgstame gaminti bei skaniai pavalgyti, susiradome ir Buenos Aires virimo kursą. Mokinomės gaminti argentinietiškas empanadas, flaną bei karamelizuotą pieną. Kursas vyko Manuelio ir Veronicos namuose su penkiais kitais virimo megėjais. Manuelis yra profesionalus virėjas kuris mums atskleidė savo virtuvės paslaptis. Kartu su savo žmona jie siūlo skirtingus virimo kursus. Ne tik viremė, bet ir ragavome tris skirtingus Veronicos parinktus Argentinietiškus vynus bei jos paruoštus užkandžius. Po pirmos vyno taurės visi dalyviai atsipalaidavo ir buvo smagu su visais pabendrauti bei pasidalinti kelionių įspūdžiais. Martynas pagamino stambiausias empanadas, nes mėgsta sočiai pavalgyti. Veronica netgi stebėjosi, kaip gerai jam sekasi tokias pilnas įdaro empanadas suklijuoti. Pačių suklijuotas empanadas ragavome su aštriu pomidorų padažu gurkšnodami raudoną jauną Malbec vyną. Veronica paaiškino, kad valgant empanadas vynas neturėtu būti brandintas bačkoje ir turėtų būti švelnus, nes kitu atveju stiprus vyno aromatas užgoštų empanadų skonį. Geriausia kurso dalis buvo flan desertas. Labai populiarus ne tik Argentinoje, bet ir Ispanijoje. Manuelis su dideliu kruopštumu ir su daug meilės komponavo flaną ant lekšių. Desertas ne tik buvo skanus akiai, bet ir gomuriui. Kai turėsime savo naujus namus, pakviesime draugus paragauti argentinietiškų empanadų bei flano ir bandysim parodyt ką išmokom.

IMG_6493.JPG
IMG_6496.JPG
IMG_6500.JPG
IMG_6503.JPG
IMG_6510.JPG
IMG_6522.JPG
IMG_6523.JPG
IMG_6526.JPG
IMG_6542.JPG
IMG_6548.JPG


Apie 30 km šiauriau nuo Buenos Aires yra Tigre miestelis prie Parana upės deltos. Pats miestelis yra sujungtas su daug upių ir salų. Daugelis argentiniečių savaitgaliais važiuoja iš Buenos Aires į Tigre deltą ir apsistoja viename iš daugelio namelių ant upės kranto. Tuos namelius galima pasiekti tik upe su valtimis, vandens motociklais ar laiveliais. Tai vieta kur galima atsijungti nuo civilizacijos ir pabūti gamtoje. Netgi parduotuvėles plaukia upe ir sustoja prie namelių. Mes neturėjome daug laiko, todėl nusprendėme nuvažiuoti iš Buenos Aires su traukiniu iki Tigres miestelio ir praleisti ten pusdienį. 

March 16, 2015 /Martin Rechenberger
1 Comment
_MG_6099.JPG
IMG_5011.JPG
IMG_5019.JPG
IMG_5028.JPG
IMG_5029.JPG
IMG_5032.JPG
IMG_5044.JPG
IMG_5047.JPG
IMG_5059.JPG
IMG_5062.JPG
IMG_5073.JPG
IMG_5074.JPG
IMG_5084.JPG

San Paulas

March 13, 2015 by Martin Rechenberger

San Paulas daugiausia gyventojų turintis miestas Brazilijoje, o taip pat ir visoje pietų Amerikoje. San Paulo apskrityje gyvena apie 20 milijonų žmonių ir tai atisispindi daugiaaukščių namų kiekyje, plačių gatvių gausume bei dideliame automobilių bei autobusų sraute. Kuo daugiau miestų aplankai tuo labiau supranti, kad miestai ypač pietų Amerikoje daugiau mažiau yra panašūs ir neturi daug kuo nustebinti. San Paulas mūsų kelionės tikslu tapo tik dėlto, kad išskrendant iš Europos turėjome nusipirkti skrydį iš Brazilijos ir tai buvo mums palankiausias skrydis. Todėl paskutines keturias dienas Brazilijoje ir praleidome San Paule. Apsistojome viešbutyje Itaim Bibi rajone, šiek tiek tolėliau nuo miesto centro, bankų rajone. Labai ramus ir tvarkingas rajonas su daug kavinių bei restoranų ir nuostabiu miesto parku Ibirapuera netoliese. Apsidžiaugėme, kad galėjome pasivaikščioti miesto parke, kur žmonės atsipalaidavę vaikščioja, sportuoja, važinėja su riedlentėm ir kur jautėmės labai saugiai, kas Brazilijai nelabai būdinga. Vaikščiodami Rio de Janeir’o parke prie paplūdimio ne taip saugiai jautėmės, dėlto Ibirapuera parkas buvo mums tikras atsipalaidavimas. Ibirapuera parke ne tik galima pasivaikščiot bei sportuot, jame yra ir daug muziejų. Pora iš jų mes taip pat aplankėmė. Modernaus meno muziejus labai mažas, bet turėjo keletą įdomių eksponatų. Vienas iš jų buvo klounas, kuris gulėjo prie sienos muziejaus salėje ir atrodė kaip lėlė, bet pasirodo po kostiumu buvo tikras žmogus, kuris rankoje laikė senovišką signalą ir karts nuo karto jį paspauzdavo. Aš labai išsigandau ir pasiunčiau Martyna arčiau klouno, kad patikrintų ar ten tikrai gyvas žmogus, nes pati nedrįsau prie jo prieit. Įdomu ar tas pats klounas tuo pačiu buvo ir to meno eksponato kurėjas, jei taip tai sakyčiau, kad jis tikrai kantrus žmogus.

Pats San Paulo miestas, o taip pat ir miesto centras nepasižymi įpatinga architektūra. Miestą mūsų manymu labiau puošia Street Art piešiniai, kurių San Paule tikrai netrūksta. Su miesto centru bei architektūra susipažinome greitu žingsniu eidami nuo savo rajono iki miesto centro. Ėjome be didelių pertraukų virš keturių valandų, kažkaip neužtikom vietelės miesto centre kur būtume norėjȩ pasedėt kokioje terasoje ir išgert gaivinančio gėrimo ar kavos. Pakeliui nusipirkome šaltų, gaivinančių Acai sulčių bei vandens ir toliau darėmė sightseeing’ą greitu žingsniu su savo Birkėm ( Birkenstock’ai mūsų manymu yra patys patogiausi vasariniai sandalai, ypač jei daug vaikštai pėsčiomis).

Prieš paskutinę dieną Brazilijoje aplankėmė lietuvių bendruomėnę įsikūrusią rajone Vila Zelina. San Paule gyvena apie 50 tukstančių lietuvių kilmės išeivių iš kurių keli šimtai yra bendruomenės nariai. Atsitiktinai mums išėjo sudalyvauti Vasario 16-osios minėjime. Linksmiausia minėjimo dalis buvo lietuvių liaudies šokiai ir bendravimas su jaunimu po šventės. Smagu buvo matyt tautiniais rūbais apsirengusį bei tautinius šokius šokantį entuziastišką jaunimą taip toli nuo Lietuvos.

Paskutinȩ dieną turėjome daug laiko iki skrydžio į Buenos Aires. Buvome jau apsižiūrėję kaip veikia autobusai ir metro, todėl nusprendėmė pataupyt pinigų ant takso ir važiuot viešu transportu į oro uostą. Su diddelėmis, sunkiomis kuprinėmis vidury karštos dienos šiaip taip dasibeldėm iki pagrindinės autobusų stoties iš kur ir važiuoja autobusai į oro uostą ir sužinoję autobuso kainą supratom, kad nieko per daug nesutaupėm. Nuo tos stoties mums dviems vis dėlto buvo patogiau važiuot toliau su taksu, nes kaina buvo ta pati kaip ir važiuojant autobusu, tik su taksu žinoma komfortas didesnis. Sutaupėm ant sumuštinio ir kavos puodelio oro uoste, tai geriau negu nieko ir supratom kaip San Paule veikia viešasis transportas.

March 13, 2015 /Martin Rechenberger
Comment
  • Newer
  • Older

Powered by Love